Utenoje vyksta suaugusiesiems skirtos savitarpio pagalbos grupės, kuriose taikomi meno terapijos metodai. Šios veiklos skirtos žmonėms, norintiems geriau suprasti save, sustiprinti vidinius resursus ir įgyti daugiau pasitikėjimo kasdienėse situacijose. Užsiėmimų metu dalyviai kviečiami saugiai tyrinėti savo emocijas, vidines patirtis ir santykius, o kūryba tampa priemone įžvalgoms, savirefleksijai ir gilesniam savęs pažinimui.
Šiuo metu organizuojamos veiklos „Ramybė yra būtinybė, o ne prabanga: savivertės ir pasitikėjimo savimi stiprinimo mokymai“ bei „Vidinio pasaulio atspindžiai: savitarpio pagalbos grupė suaugusiesiems, patiriantiems stresą“ suburia įvairaus amžiaus uteniškius. Šiose grupėse dalyviai mokosi atpažinti ir įvardyti savo jausmus, geriau suprasti kūniškus ir emocinius signalus, ugdyti savivertę, stiprinti streso įveikos gebėjimus. Kūrybiniai metodai suteikia saugią erdvę įsisąmoninti vidinius pokyčius ir išbandyti naujus elgesio bei mąstymo modelius.
Nuo projekto pradžios iki dabar šiose grupėse dalyvavo jau daugiau kaip penkios dešimtys žmonių, kurių daugelis pabrėžia, kad užsiėmimai padėjo geriau suprasti save, sumažinti vidinę įtampą, drąsiau reikšti savo nuomonę ir kurti harmoningesnius santykius su aplinkiniais.
Terapija, kuri neapsiriboja piešimu
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Bendruomeninių šeimos namų skyriaus socialinė darbuotoja ir projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ koordinatorė Karolina Babelienė pasakoja, kad Utenoje meno terapijos metodais grįstos veiklos buvo atrastos palaipsniui. Iš pradžių į užsiėmimus atvykdavo meno terapeutė iš Kauno, kuri ir toliau periodiškai lankosi Utenoje bei veda užsiėmimus. Šiais metais atsirado galimybė bendradarbiauti ir su meno terapeute Rita Dūdėne iš Dusetų, kuri dirba Utenoje šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvės „Rapolas“ patalpose. Ši partnerystė leido plėsti programas, organizuoti ilgesnio formato užsiėmimus ir lanksčiau atliepti dalyvių poreikius.
„Utenoje žmonėms labai patinka grupės, kuriose taikomi meno terapijos metodai“, – šypsosi Karolina. „Dabar galime pasiūlyti ne tik keturių savaičių, bet ir dešimties savaičių trukmės užsiėmimus.“
Grupes vedanti meno terapeutė Rita Dūdėnė pabrėžia, kad meno terapija nėra dailės pamoka ar piešimo kursai. „Tai gilus savęs pažinimo procesas“, – teigia ji. „Žmonės neretai ateina manydami, kad nemoka piešti ar kad jiems nepavyks. Vis dėlto dažnai būtent tas, kuris mano nemokantis piešti, atsiskleidžia labiausiai, nes neturi išankstinių meninių lūkesčių ir gali natūraliai pasinerti į procesą.“
Gyvas grupės procesas
„Mes visada turime aiškų grupės tikslą – dirbame su saviverte, stresu, tarpasmeniniais santykiais, ar kitais iššūkiais“, – pasakoja Rita.
Meno terapijos veiklos vyksta pagal struktūrą, kuri padeda dalyviams saugiai įsitraukti į procesą. Pradžioje kiekvienas trumpai pasidalija savo nuotaika ar savijauta. Tuomet atliekama „apšilimo“ užduotis, padedanti paleisti kasdienes įtampas ir susitelkti į tai, kas vyksta „čia ir dabar“. Vėliau pereinama prie pagrindinės kūrybinės užduoties, o užsiėmimo pabaigoje vyksta refleksija – dalyviai kviečiami pasidalinti, ką pastebėjo, išgyveno ar suprato. Terapeutė pabrėžia, kad dalijimasis yra visiškai laisvas: niekas neverčiamas sakyti daugiau, nei jaučiasi pasirengęs.
Meno terapeutė Rita Dūdėnė pasakoja, kad meno terapijos veiklos yra įdomios ir vertingos įvairaus amžiaus žmonėms. Terapeutė prisimena 96 metų dalyvį, kuris pats, niekieno neraginamas, atėjo į užsiėmimą. „Buvo nepaprastai įdomu stebėti šį žmogų ir matyti, kad smalsumas bei noras pažinti save išlieka visą gyvenimą. Dažnai manoma, kad vyresnius žmones sunku įtraukti į tokias veiklas, tačiau dažnai jiems tereikia parodyti, jog vis dar egzistuoja naujų patirčių, kurias galima atrasti. Labai džiugu matyti, kai žmogus net brandžiame amžiuje per kūrybą gali pažinti save, atskleisti vidinį pasaulį ir atrasti naujų įžvalgų“, – dalijasi terapeutė.
Meno terapija – dalis platesnės pagalbos šeimoms ir bendruomenėms
Utenoje vykstantys meno terapijos užsiėmimai yra viena iš daugelio vykdomų veiklų. Visos vykdomos veiklos organizuojamos Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamame projekte „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“.
Projektas siekia užtikrinti, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų laiku gauti kompleksines paslaugas, kad nesijaustų palikti vieni su savo rūpesčiais.
Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras, kuris vienija įvairiuose šalies miestuose dirbančius specialistus – psichologus, socialinius darbuotojus, jaunimo darbuotojus, mediatorius ir kitus profesionalus. Centras stiprina jų kompetencijas, skatina gerosios patirties dalijimąsi ir rūpinasi, kad pagalba būtų ne tik prieinama, bet ir kokybiška, orientuota į realius žmonių poreikius.
Asociatyvi nuotrauka: Valerie Titova | Unsplash
