Socialinių paslaugų organizatoriai ir teikėjai neretai susiduria su situacija, kai reikalinga, nemokama ir kokybiška paslauga nepasiekia žmonių, kuriems jos labiausiai reikia. Vien paskelbti informaciją interneto svetainėje ar socialiniuose tinkluose nepakanka – svarbu, kad žmogus ją pastebėtų, suprastų, atpažintų kaip aktualią sau ir žinotų, kokį žingsnį žengti toliau. Paskaitoje aptariama, kaip komunikuoti socialines paslaugas aiškiai ir veiksmingai, net ir turint ribotus žmogiškuosius bei finansinius išteklius.

Paskaitoje nagrinėjamas skirtumas tarp paslaugos viešinimo ir komunikacijos, aptariamos informacinės, pasitikėjimo, praktinės, psichologinės ir motyvacinės kliūtys, galinčios trukdyti žmogui kreiptis pagalbos. Daug dėmesio skiriama tikslinės auditorijos supratimui ir žinutės formulavimui – kaip institucijų kalbą keisti žmogui suprantama kalba, padėti jam atpažinti savo situaciją, aiškiai parodyti paslaugos naudą ir sumažinti abejones dėl kreipimosi.

Taip pat pristatomi pagrindiniai vizualinės komunikacijos principai: vaizdo, spalvų, šriftų, elementų lygiavimo ir informacijos hierarchijos naudojimas. Aptariama, kaip pasirinkti komunikacijos kanalus neturint didelio viešinimo biudžeto, pasitelkti vietos partnerius ir žmones, kuriais potencialūs paslaugų gavėjai jau pasitiki. Paskaitoje kalbama ir apie registraciją bei pirmąjį kontaktą su paslauga – kaip padaryti pirmąjį žingsnį kuo paprastesnį ir suprantamesnį, sumažinti žmogaus nežinomybę bei komunikacija palaikyti jo įsitraukimą nuo pirmosios informacijos apie paslaugą iki dalyvavimo joje.

Paskaitą skaito Gražina Širvytė-Belafatti – komunikacijos specialistė, turinti daugiau nei 18 metų profesinės patirties, iš jų apie 15 metų – socialinės komunikacijos srityje. Jos profesinė patirtis apima nevyriausybinį, viešąjį ir verslo sektorius, taip pat tarptautinių socialinių projektų komunikaciją, bendradarbiaujant su Europos Komisija.

Paskaitos įrašą žiūrėkite čia: https://www.youtube.com/watch?v=23HTgGy4Btk