Netektis nebūtinai reiškia artimo žmogaus mirtį. Kartais skaudžiausia netektimi tampa nutrūkę santykiai, skyrybos, prarastas darbas, sveikata ar neišsipildę gyvenimo planai. Širvintų rajone žmonėms, išgyvenantiems įvairias netektis, atsiverti ir atrasti vidinių jėgų padeda Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamo projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ dailės terapijos grupė, kurią veda terapeutė Neringa Šilenskienė, turinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dailės terapijos magistro išsilavinimą.
Pasak specialistės, mintis kurti tokią grupę gimė pastebėjus, kad žmonėms trūksta saugios vietos kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus. Vis dėlto kalbėti apie netektį iškart – nėra lengva, todėl dailės terapija tapo būdu prie sunkių temų prieiti švelniau.
„Piešinys tampa tarsi tarpininku. Žmogui nebūtina iš karto visko pasakyti žodžiais – kartais pirmiausia apie save prabyla spalvos, formos ar simboliai. Tik vėliau ateina žodžiai“, – pasakoja Neringa.
Netektis – daug platesnė nei gedulas
Kuriant grupę, kaip teigia specialistė, sąmoningai buvo pasirinkta plati netekties tema ir grupė pavadinta „Naviguojant nematomus gyvenimo praradimus“. Pasak jos, kiekvienas žmogus gyvenime išgyvena praradimų, tačiau visuomenėje dažnai apie juos kalbama tik tada, kai netenkama artimo žmogaus.
„Norėjosi parodyti, kad netektis gali būti labai įvairi. Žmonės sunkiai išgyvena ir skyrybas, ir nutrūkusius santykius, ir prarastus gyvenimo planus. Nors pačios situacijos skirtingos, jas lydintys jausmai dažnai būna labai panašūs“, – sako dailės terapeutė.
Vos paskelbus apie naują grupę paaiškėjo, kad tokios pagalbos poreikis buvo didelis – dalyviai aktyviai registravosi.
Kai nereikia mokėti piešti
Viena dažniausių baimių, su kuriomis susiduria į grupę ateinantys žmonės, – įsitikinimas, kad nemoka piešti. Tačiau, pasak Neringos, būtent šį stereotipą tenka paneigti pirmiausia.
„Žmonės labai dažnai sako: aš nemoku piešti. Tada aiškiname, kad terapijoje nereikia gražiai piešti. Čia niekas nevertina meninių gebėjimų. Svarbu ne rezultatas, o tai, ką žmogus patiria kūrybos procese“, – pasakoja specialistė.
Pasak jos, net žodžio „gražu“ dailės terapijoje stengiamasi vengti. Piešinys nėra vertinamas kaip meno kūrinys – jis tampa būdu geriau pažinti save ir savo išgyvenimus.
Nors pradžioje dalyviai jaučia nedrąsumą, įpusėjus susitikimų ciklui baimės dažniausiai išnyksta, o kūryba ant popieriaus lapo tampa natūralia jausmų ir emocijų raiškos forma.
Skirtingos kartos – viena kitoms atrama
Grupėje dalyvavo labai įvairaus amžiaus žmonės – nuo trisdešimtmečių iki vyresnių nei šešiasdešimties metų dalyvių. Tokia įvairovė, pasak terapeutės, tapo vienu didžiausių grupės privalumų.
Vyresni žmonės dalijosi gyvenimo patirtimi ir primindavo, kad net sunkiausi išgyvenimai anksčiau ar vėliau praeina. Jaunesni galėjo išgirsti žmonių, jau nuėjusių panašų kelią, patirtis ir į savo situaciją pažvelgti plačiau.
„Man, kaip terapeutei, buvo labai prasminga matyti, kaip skirtingos kartos viena kitą papildo. Grupėje vyko tikras dalijimasis patirtimi – vieni įnešė gyvenimo išminties, kiti – naujų klausimų ir jautrumo“, – sako Neringa.
Kai paaiškėja, kad nesi vienas
Didžiausia grupės vertė, anot specialistės, buvo ne tik kūrybinis procesas, bet ir bendrystė.
„Žmonės suprato, kad jų jausmai yra normalūs. Kad jie nėra vieninteliai, išgyvenantys skausmą ar netektį. Kartais vien suvokimas, jog kitas žmogus jaučia labai panašiai, tampa didžiule pagalba“, – pasakoja ji.
Pasak terapeutės, būtent šis bendrumo jausmas dažnai tampa lūžio tašku. Dalyviai ima drąsiau kalbėti apie save, priimti savo emocijas ir atrasti daugiau vidinės ramybės.
Nors terapijos grupėje galioja konfidencialumo principas, mažame miestelyje žmonės neretai ir pasibaigus susitikimams lieka palaikyti ryšį. Tai, pasak Neringos, natūralu – bendri išgyvenimai dažnai tampa draugystės pradžia.
Dailės terapija padeda pažinti save
Neringa Šilenskienė dailės terapijos srityje dirba jau keletą metų. Ji pasakoja, kad būtent galimybė per kūrybą pamatyti žmogaus vidinį pasaulį ir paskatino pasirinkti šią profesiją.
„Piešinys kartais gali papasakoti apie žmogų daugiau, nei jis pats geba pasakyti žodžiais. Kai žmogus pats pamato savo kūrinį ir pradeda apie jį kalbėti, atsiveria labai svarbūs savęs pažinimo momentai“, – sako specialistė.
Pirmoji netekties tema skirta grupė sulaukė didelio susidomėjimo, todėl jau planuojami nauji užsiėmimai kitose Širvintų raj. vietovėse.
Anot Neringos, svarbiausia, kad žmonės išdrįsta ateiti. O tuomet paaiškėja, jog kūryba gali tapti ne tik saviraiškos forma, bet ir saugiu keliu į pokalbį su savimi.
Tokias iniciatyvas padeda plėtoti ir stiprinti Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, skirtas suteikti asmenims ir šeimoms prevencines paslaugas bei stiprinti jų gebėjimą savarankiškai spręsti gyvenimo sunkumus.
Įvairias pagalbos paslaugas projekte organizuojantiems ir teikiantiems specialistams talkina Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras, stiprinantis visoje Lietuvoje dirbančių specialistų kompetencijas ir skatinantis dalintis gerąja patirtimi.
Asociatyvi nuotrauka: Pexels
